Bučiniai

Skirtingų tautų skirtingi užmojai: Per visą žmonijos istoriją įvairios kultūros pasirinko skirtingus būdus bučiuotis. Eskimų bučinys, kai švelniai trinamasi nosimis, atsirado Islandijoje, o prancūziškas bučinys gavo pavadinimą iš savo europietiškų šaknų. Šiaurės Amerikos indėnai priglaudžia prie skruosto nejudrias lūpas, o Indijoje ir Saudo Arabijoje kai kurie žmonės pabučiuoja savo delnus, o tada priglaudžia juos prie partnerio kaktos. Senovės kinų erotika susieja viršutinę moters lūpą su varpute, o apatinę vyro lūpą su varpa.

Kalbėjimasis liežuviais: Europiečiai sveikinasi bučiuodami vienas kitą į abu skruostus. Maldininkai bučiuoja religines ikonas ir statulas. Galantiški džentelmenai bučiuoja moterims rankas. Žavingi žmonės siunčia oro bučinius ir niekada neprisiliečia. Mokinukės nupučia bučinius per visą klasę. Pagyvenę giminaičiai jausmingai pabučiuoja ir "per stipriai" apkabina. Kūdikiai sukiša savo pirštelius ir rankutes į burną tam, kuris juos bučiuoja. Kartais draugai bučiuoja rodydami prieraišumą, vos įžiebdami seksualinės elektros kibirkštėlę, apie kurią nė nenumano. Įsimylėjėliai bučiuojasi lūpomis ir liežuviais išreikšdami romantišką ar seksualini intymumą. Bučiniu galima išsakyti tiek jausmų ir ketinimų, kiek ir žodžiais. Jis gali būti švelnus, lėtas, meilus, pasyvus, agresyvus, reikalaujantis ar skubus.

Pirmą kartą: Bučinys paprastai yra pats pirmasis seksualinis išgyvenimas ir laikui bėgant gali tapti tiltu į tolesnį seksualinį bendravimą (nors bučinys pats savaime nereiškia, kad leisitės į jį). Pirmas bučinys gali būti netikęs. Naujas partneris gali pasirodyti keistas ir svetimas, jei esate įpratęs bučiuotis su kuo nors. Nėra tokio dalyko, kaip tobulas bučinys {ar, kaip sakoma, tobulas bučiuotojas), ir gali truputi užtrukti, kol oraliai vienas kitą pažinsite. Jei su pirmu bučiniu viskas gerai, tai gali būti reikšminga užuomina santykiams. Tačiau bučinys gali atskleisti ir potraukio stygių. Prasta technika ir blogas kvapas gali pakąsti daugeli beprasiskleidžiančių seksualinių meilės ryšių, tačiau tereikia pasitikėti ir valytis dantis, ir viskas.

Šeštasis pojūtis: Atrodo, intuityviai suvokiame, kai kas nors nori mus pabučiuoti, ir bučinys iš karto sužadina visus pojūčius. Kai pajuntame, kad artėja bučinys, mūsų kūnas atsiliepia fiziškai. Mūsų lūpos putlėja, patamsėja ir pritvinksta kraujo, kaip ir genitalijos. Tai sustiprina lūpų nervų galūnėlių pojūčius, todėl bučiuotis ir liesti lūpomis daug maloniau. Prieš bučiuodamiesi visuomet aplaižome lūpas, kad jos sudrėktų, labiau blizgėtų ir būtų lengviau bučiuotis. Liežuvis būna švelnus, stiprus, drėgnas ir mitrus, ir tai leidžia ragauti ir tyrinėti švelnias, drėgnas savo partnerio burnos linijas.

Praktika tobulina: Niekas negimė iš prigimties mokėdamas bučiuotis taip, kad susuktų galvą, tačiau galima praktikuotis. Išmėginkite, ką mokate, ant savo rankos, kokio minkšto vaisiaus ar su savo draugais - jei jie leisis.

Ženkite pirmą žingsnį: Venkite galimo keblumo ir laikykite savo liežuvį burnoje, kol netampa aišku, kad jis yra kviečiamas į kieno nors kito burną. Venkite, kad kliūtų nosys, pakreipdami galvą maždaug 25 laipsniais] priešingą negu partneris pusę (daug žmonių, regis, nejučiomis pakreipia galvą į dešinę). Jei susimušėte nosimis ar dantimis, tiesiog iš to pasijuokite.

Akys plačiai užmerktos: Prieš bučiuodamiesi būkite atsimerkę ir žvelkite savo partneriui į akis. Kai tik jūsų lūpos susiliečia, užsimerkite. Tai padės susitelkti ties pojūčiais - šiaip ar taip, spoksodami erdvėn, kol užsiimate tokia intymia veikla, galite truputi trikdyti savo partnerį. Akiniai gali apgaruoti, o kartais gali ir sukliudyti, tačiau prieš nusiimdami juos turite įsitikinti, kad užsitikrinote bučinį. Nusiėmę juos anksčiau laiko galite būti įvertintas kaip įžūlokas.

Blogas kvapas: Blogą kvapą, arba halitozę, dažniausiai sukelia bakterija, kuri gyvena ant liežuvio, ją skatina alkoholis, maistas, rūkymas ir kai kurie vaistai. Kad išsiaiškintumėte, ar iš burnos eina kvapas, lyžtelėkite ranką ir pauostykite. Kad kvapas būtų gaivus, valykite dantis šepetėliu, o tarpdantes - siūlu. Liežuvį valykitės su liežuvio gremžtuku ar dantų šepetėliu - ypač liežuvio šaknį - ir skalaukite burnos skalavimo skysčiu. Jei negalite išsivalyti pavalgę, purkškitės gaivikliu ar kramtykite becukrę gumą. Jei gersite daug vandens, burna bus drėgna ir paskatinsite seilių gaminimąsi.

Dantų plokštelės: Šiais laikais plokštelės paprastai būna kompaktiškos ir negali sukliudyti bučiuotis, tačiau dėl jų žmonės gali jaustis mažiau pasitikintys savimi. Nešiojant plokšteles, ypač briketines plokšteles, burnos higiena yra sudėtingesnė, todėl dantis valykitės dažnai, pasitikrindami, kad ant jų neliktų maisto likučių. Yra menka galimybė įsidrėksti liežuvį, jei bučiuojatės labai agresyviai, tačiau nežinoma atvejų, kad bučiuojantis kabės susikabintų.

Dirbtiniai dantys: Bučiniai nešiojant dirbtinius dantis niekuo nesiskiria nuo bučinių turint nuosavus dantis, jei dantys yra švarūs ir gerai pritaikyti. Žmonės su dirbtiniais dantimis iš tikrųjų gali mėgautis bučiniais ir būdami be dantų. Visa burna tada tampa švelnia, drėgna, lygia ertme puikiam oraliniam seksui.