Mergaičių brendimas

Estrogenas ir progesteronas: Mergaičių brendimas prasideda nuo to momento, kai kiaušidės ir antinksčiai ima didinti estrogeno ir progesterono produkciją. Estrogenas yra atsakingas už visų moteriškųjų ypatybių palaikymą. Jo produkcija menstruacijų ciklo metu žymiai šokteli prieš pat ovuliaciją, kad paruoštų gimdos gleivinę apvaisintam kiaušinėliui. Progesteronas išsiskiria tuoj pat po ovuliacijos ir jo koncentracija palaikoma iki menstruacijų. Progesteroną gamina ir vyrai, ir moterys, tačiau moterų kiaušidės išskiria jo kur kas didesnius kiekius. Jis skatina kaulų augimą, dalyvauja kraujo krešėjime, pakelia nuotaiką ir slopina libido.

Augimas: Brendimas anksčiau išryškėja mergaitėms negu berniukams, kartais jis prasideda vos sulaukus aštuonerių metų. Vienas pirmųjų jo požymių yra staigus augimo spurtas, paprastai apie dešimtus metus. Poodyje ima kauptis riebalai (kartais neįprastai gausiai), ypač krūtyse, žastuose, klubuose, sėdmenyse ir šlaunyse. Prakaito liaukutės tampa aktyvesnės, neretai paryškindamos kūno kvapą, o dėl pernelyg aktyvių riebalinių liaukučių gali atsirasti spuogai. Šiuo metu dubuo ima platėti.

Plaukai: Plaukai ima augti ant gaktos, kojų ir rankų, pažastyse, aplink spenelius ir kartais virš viršutinės lūpos. Gaktos plaukai būna ilgesni, tamsesni ir šiurkštesni negu kiti kūno plaukai. Pirmiausia jie ima augti ant vulvos vėliau apversto trikampio forma išplinta gaktos srityje.

Krūtys: Pirmasis keitimosi požymis yra brinkstantis spenelių laukelis (areolė, tamsi sritis aplink spenelį). Speneliai tuo metu padidėja ir abi krūtys ima augti. Pradžioje dažniausiai krūtys būna nevienodo dydžio ir formos. Krūtų augimo spartą ir dydį daugiausia lemia genetika, tačiau hormonų kiekiai irgi turi svarbų vaidmenį. Vyrai būtų pajėgūs užsiauginti krūtis, tačiau tam jie gamina nepakankamą kieki estrogenų. Jeigu vyrui suleidžiama estrogenų, jam ima augti krūtys, ir lygiai taip pat ir moterų krūtys padidėja nėštumo metu, nes tuomet padaugėja estrogenų. Kai kurioms moterims pradėjus vartoti pastojimą kontroliuojančias tabletes jų krūtys padidėja, kadangi tabletėse yra estrogenų.

Krūtis palaiko jungiamasis audinys ir pakabinamasis raištis, kurie saugo jas nuo nukarimo ir palaiko formą bei stangrumą. Krūtis sudaro riebalinis audinys ir milijonai liaukučių, kurios atsiveria spenelyje latakėlių sistemos dėka. Šios liaukutės gamina pieną (procesas vadinamas laktacija), kuriuo maitinasi kūdikėliai po gimimo ir, nepaisant krūtų formos ar dydžio, dauguma moterų gali žindyti, jeigu pačios to nori.

Speneliai: Speneliai yra pati jautriausia krūtų vieta. Jie sustangrėja, jeigu būna šalta arba seksualiai susijaudinus. Tai įvyksta dėl viduje esančio raumenų skaidulų tinklo. Taip pat ir daugumai vyrų speneliai sustandėja jiems seksualiai susijaudinus. Įprastai speneliai būna tamsios spanguolių spalvos, tačiau laukeliai būna rudesni, nusėti mažyčiais burbuliukais. Jie yra riebalus gaminančios liaukutės, kurios išskiria lubrikantą, apsaugantį spenelį žindymo metu. Manoma, kad tamsesnė spenelio laukelio spalva padeda naujagimiui surasti spenelį.

Menstruacijos: Pažengus brendimui, kiaušinėlis išmetamas iš kurios nors kiaušidės apytikslai kas kiekvienos 28 dienos. Šitas procesas vadinamas ovuliacija. Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, gimdos gleivinė atsiskiria ir pasišalina pro makštį, ir tai vadinama menstruacijomis, arba mėnesinėmis. Jungtinėje Karalystėje amžiaus vidurkis, kai mergaitėms prasideda mėnesinės, yra dvylika su puse metų, tačiau jos gali prasidėti ir gerokai anksčiau - nuo devynerių arba gerokai vėliau - nuo penkiolikos, priklauso nuo mergaitės genetinių ypatumų. Gali prireikti dvejų, o kai kuriais atvejais ir iki septynerių metų, kad mėnesinės taptų reguliarios, nusistovėtų hormonų pusiausvyra ir reprodukcinė sistema galutinai subręstų. Menstruacijų ciklui tapus reguliariam, pasirodo makšties išskyros, kurios padeda makštį palaikyti sveiką. Apie 20 nuošimčių moterų ciklai nėra reguliarūs, be to, sergančioms moterims arba turinčioms mitybos problemų mėnesinės gali laikinai išnykti.

1 diena (jei ciklas 28 dienos): Pirma mėnesinių diena ir yra viso menstruacijų ciklo pirma diena. Mėnesinės individualiai užtrunka keturias arba penkias dienas.

1-14 dienos: Hormonai skatina kiaušinėlio augimą kiaušidėje. Gimdos gleivinė sustorėja pasiruošdama "potencialiam" nėštumui.

Ovuliacija (apytiksliai 14-ta iš 28 dienų ciklo diena): Kai kiaušinėlis subręsta, veikiant hormonams, jis yra išsprogdinamas iš savo maišelio kiaušidėje ir iškeliauja kiaušintakio (Falopijaus trimitas) link ir per kiaušintakį į gimdą. Kiaušinėlis dažniausiai išsilaisvina menstruacijų ciklo viduryje, todėl trys dienos prieš tai ir 24 valandos po to yra tinkamiausias metas, kai labiausiai tikėtina, kad moteris gali pastoti, jeigu užsiiminės penetraciniu seksu be apsaugos priemonių. Daugelis studijų apie moteris patvirtina, kad seksualiniai geismai pasiekia aukščiausią tašką apie 14-tą reguliaraus ciklo dieną, tuo tarpu kiti tyrimai parodo, kad kitas aistros protrūkis būna prieš pat ar iš karto po mėnesinių.

Poovuliacinis laikotarpis (nuo 14 iki 28 dienos): Jeigu kiaušinėlis neapvaisinamas, praėjus apytiksliai aštuonioms dienoms nuo ovuliacijos, gimdos gleivinė atšoka ir kraujuodama nusilupa, o tai pastebima kaip mėnesinių kraujavimas. Hormonų kiekio sumažėjimas šiuo momentu gali neigiamai paveikti jūsų nuotaiką. Galite jausti krūtų tempimą ir pabrinkimą, o viską vainikuodami iššoks spuogeliai ant veido. Sumažėję hormonų kiekiai paskatina hormonų produkciją ir ciklas vėl prasideda iš naujo.

Priešmenstruacinis sindromas (PMS): Staigus hormonų progesterono ir estrogeno pusiausvyros pokytis gali pakeisti emocinę ir elgsenos būseną ir sukelti priešmenstruacinį sindromą (PMS) - ypač staigūs hormonų nuosmukiai prieš pat mėnesines. Simptomų sąraše būna verkimas, depresija, nuovargis, dirglumas, jautrumas, užmaršumas, apatija, pabrinkimo jausmas, spuogeliai, krūtų tempimas, galvos skausmas, trauka valgyti, skysčių susilaikymas, prakaitavimas ir tinimas. Rimtais atvejais gydytojai gali paskirti kontracepcijos tabletes, silpnus diuretikus, hormonų terapiją arba antidepresantus.

Kovos su PMS spazmais būdai: Nors mitybos reikšmę sunku moksliškai pagrįsti, manoma, kad mityba ir gyvenimo būdas turi poveikį slopinant PMS. Nepaisant, ar poveikis tikras ar tik placebo, vis vien labai gerai, jei pavyks atsikratyti mėnesinių nemalonumų. Dauguma patarimų išmintingi ir dažniausiai skatina sveikai maitintis, tad neturėtų būti nieko bloga juos išmėgintiti.

Daug moterų įsitikinusios, kad spazmai sumažėja kasdien vakare vartojant raktažolės aliejų, o kai kurios tvirtina, kad jis toks veiksmingas, kad jos net nejaučia, kada mėnesinės prasideda (moterys niekada nesijaučia laimingos). Agurklės aliejus taip pat laikomas labai veiksmingu, be to, naudingas odai (taip manoma). Atsisakius kofeino, gali sumažėti spazmai ir krūtų tempimas, o saliero sėklos turi lengvų diuretinių savybių, todėl gali padėti atsikratyti brinkimo jausmo. Ir druskos atsisakymas sumažina skysčių susilaikymą. Prisotinti riebalai gali padidinti estrogenų ir pabloginti PMS. Tai neabejotinai prideda papildomų kilogramų, todėl geriau pripraskite valgyti maistą, kuriame daug omega-3 riebiųjų rūgščių, pavyzdžiui, skumbres ar tuną. Magnis ir kalcis, esantis morkose, nevalyti ryžiai, įvairiai paruoštos avižos, žaliosios lapų salotos gali sumažinti spazmus, o vištienoje, džiovintose slyvose, bananuose bei keptose bulvėse yra vitamino B6, kuris pakelia ir palaiko serotonino bei dopamino lygį padėdamas valdyti nuotaikos svyravimus. Šokolade aptinkami magnio pėdsakai ir yra biogeninių aminų, kurie, manoma, padeda priešintis depresijai ir PMS (pasiteisinimui bent jau). Rinkitės aukštos kokybės, ne mažiau 70 % kakavos turinti šokoladą, jame mažiau cukraus ir daugiau skonio.